Jis │ Vytautas Tomaševičius

Nuotr. © Kristina Petrošienė

Jis gimė nei per anksti, nei per vėlai, pačiu laiku, tada, kai Didelis Miestas dar nebuvo toks didelis ir jame buvo galima augti nelyginant kokiame Visko Gale.

Nuo pat gimimo apdovanotas ypatingu būdo savybių mišiniu, Jis sugebėdavo būti reikalų viduje ir tuo pačiu tuos reikalus stebėti tarsi iš išorės. Jo Tėtis save vadina lenku, bet nufilmavo visą lietuviško kino klasiką, o Mama viena antrąja buvo kilusi iš Visko Galo. Dėl šių priežasčių Jis neabejotinai gimė ypatingas ir užaugo menininkas.

Šeštoje klasėje Jį nuvedė į dailės mokyklą ir Jis nusprendė tapti dailininku. Mamai šeimoje labai užteko ir vieno menininko, bet Tėtis Jam leido, ir visi su Jo nuosprendžiu sutiko.

1989 m. rugpjūtį tada dar Lenkijos Socialistinėje Liaudies Respublikoje Jis sutiko . Juos abu ten atvežė į darbo ir poilsio stovyklą, kurioje tris savaites buvo ko tik nori, išskyrus darbą ir poilsį. Jie labai gražiai draugavo.

Paskui Jis išvažiavo baigti dvyliktos klasės į Poetės Vardo mokyklą Dideliame Mieste, o Ji – į Visko Galą. Jis pasakė Jai savo telefono numerį, Ji įsidėmėjo jį mintinai. Menkutė smulkmena – Jos namuose Visko Gale nebuvo telefono.

Į dailininkus tais metais Jo nepriėmė. Nepriėmė ir kitais, bet trečiais priėmė į scenografus. Iš laiko perspektyvos žiūrint, tai buvo turbūt vienas geriausių Jam nutikusių dalykų. Dideliame Mieste Jis kartais sutikdavo , bet Jų Laikas dar nebuvo atėjęs.

Vėliau Jis sėkmingai baigė Maironio gatvėje, vedė ir skyrėsi, susilaukė 1 vaiko ir dirbo visokius kinematografinius, reklaminius ir kitokius kūrybinius darbus, kol nuo 2004 m. atsidėjo vien tik tapybai. Kartais pamatydavo žurnaluose ir labai didžiuodavosi prisiminęs, kad kažkada Jai pasakė savo namų telefoną.

2016 m. rugpjūtį Ji išdrįso Jam parašyti ir pasiūlyti nedidelį komercinį projektą. (Iš tikrųjų Jai reikėjo naujos suknelės, ir Jo darbai tai suknelei puikiai tiko.) Po savaitės Ji gavo suknelę. Dar po trijų savaičių Jis pasiūlė Jai  pagalvoti, nes pagalvojo, kad daugiau galvoti čia nėra ko.

Dabar Jis yra Jos vyras.

Jų Laikas kažkodėl visada ateina rugpjūtį.

Vytauto Tomaševičiaus kūrybos aprašymas