„Pašnekesiai wirtuvėje“. Apie praeitį dabartyje

Aktualizuota Valaičio skulptūra, arba Pomirtinis paminklas W raidei (fragmentas). Grafitas, aliejus, emalė, neonas ant drobės, 2018.

„Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ tarsi įsilieja į sovietmetį reflektuojančio meno kontekstą, bet išlieka jame unikali“, – jubiliejinės XX Vyro personalinės parodos anotacijoje rašo menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Pakankamas laiko atstumas skatina menininkus analizuoti XX a. II pusės peripetijas, mat nuotolis įgalina pamatyti naujai, netikėtai, originaliai. Pastaruoju metu tiek mokslininkai, tiek menininkai kreipia savo žvilgsnius nuo didžiųjų įvykių prie paprastų žmonių egzistencijos, buities, kasdienybės. Vienas tokių anksčiau mažai tyrinėtų fenomenų – sovietmečio virtuvės, kur dalintasi nuoskaudomis, paslaptimis, naujienomis.

Tačiau Vytautas Tomaševičius savo, pavadinkime, meniniame tyrime nesiekia apibendrinimų, objektyvumo, statistikos. Autorius remiasi sava patirtimi, dalinasi savais pastebėjimais, komentuoja. Tapytojas kalba ne tiek apie praeitį, kiek apie dabartį, o dar tiksliau – apie praeitį, tarpstančią dabartyje. Apie praeitį, nulėmusią dabartį ir fantomų pavidalais tebesklandančią tarp mūsų, mumyse. V. Tomaševičius virtuoziškai derina žaismę ir filosofinį gylį. Jo darbuose neaptiksime nei pamokslavimo, nei sovietinės praeities ilgesio ar atvirkščiai – neigimo, skundų.

Sovietmetis autoriui yra labiau vaikystės išgyvenimų transliavimo nei represinės santvarkos kritikos laukas. Todėl apie Lazdynus menininkas pasakoja kaip Michelio de Certeau taktikas. Vietoje strateginių paradinių takų, kadaise kartu su visu rajonu apdovanotų Lenino premija, jis renkasi sau brangius takelius, užkaborius, aplinkkelius.

Vytautas stebi gamtą, atsikovojusią savo vietą pilko cemento pasaulyje. Savo autorine technika – skaitmeniniu impresionizmu – fiksuoja postapokalipsinius vaizdinius. Pasirodo, pakaktų 200 metų gamtos viešpatavimo bežmogėje žemėje, kad išnyktų bet kokie civilizacijos pėdsakai.

Vytauto Tomaševičiaus drobėse tarp gamtos ir civilizacijos tebevyksta kova – monochrominiai augalai braunasi į apleistų komodų tvirtoves. O blokinių namų butuose žvanga kitokie kalavijai. Juose inteligentija diskutuoja apie lenkiškų pavadinimų rašybą, apie tikrai vykusias vėlyvojo sovietmečio skulptūras viešosiose erdvėse, apie gyvenimą ir mirtį, apie buitį ir būtį.

Apie kaimyną, vėl pastačiusį savo prabangią mašiną žaidimų aikštelėje. Apie kaimyną emigrantą, pasakojantį apie rojų, aptiktą užsienyje. Apie tai potėpiais kalba ir Vytautas Tomaševičius. Tačiau autoriui rūpi ne tik pasakojimas, siužetas, bet ir formalieji kūrybos aspektai. Gana paradoksalu, tačiau būtent šis iškalbingo teptuko autorius savo kūrinius pradeda nuo visiškai abstrakčių spalvinių, architektoninių užduočių išsikėlimo ir sprendimo. Struktūrinį kūrinio rentinį kaip mat pripildo simboliai, ženklai, vientisas postmodernus pasakojimas.

Kūriniuose dominuoja dangiškas koloritas – saulės geltonumas ir dausų žydrynė. Šios spalvos tampa dar vienu nepiktu ironijos spygliuku pilkumai, vienodumui, niveliacijai. Ekspresyvios susišiaušusios linijos gumulai tampa atsvara realistiniam statiškesniam piešiniui ir sukuria, iliustruoja įtampą, nerimą, kulminacinį šurmulį, susipynusias mintis. Kreivo, atmestino, suprimityvinto piešinio akistata su tvarkingu realybės atspindžiu įvaizdina atmintį ir pačią sovietmečio situaciją. Sovietiniais laikais juk viskas taip tobulėjo, pirmavo ir laimėjo laikraščiuose ir viešose kalbose, bet ne kasdienybėje.

O prisiminimai blunka, transformuojasi, prisitaiko prie dabarties. Jų kontūrai ima prasilenkti su objektyvia realybe. Bet Vytautas Tomaševičius ir neieško objektyvios realybės silueto. Jis pasiima iš praeities tai, kas buvo jam brangu, sukomponuoja su tuo, kas jam rūpi, skauda, įdomu dabar ir su sveiko humoro doze pro visuomenės smegduobes ir augalų tankmę žvilgteli, kas mūsų gali laukti ateityje.

XX Vytauto Tomaševičiaus personalinė paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ rugsėjo 5–25 d. veiks sostinės Pamėnkalnio galerijoje.

5 thoughts on “„Pašnekesiai wirtuvėje“. Apie praeitį dabartyje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *